privežti

privèžti, prìveža, prìvežė tr. 1. S.Dauk, M, Š, Rtr, LL101, NdŽ, DŽ¹, Skrb, On, Slk pakankamai, užtektinai, daug atvežti: Privežk molio, akmenų (kūlių) J. Medžiagos, sienojų prìvežam Btrm. Akmenų privèžt ir fundamentas reikia padėt Nmč. Privežė medžių, pradėjo tašyt, pjaustyt V.Kudir. [Dėdė] namus pradėjo tvarkyt: visokių trąšų privèždavo, mašinų pripirko, kertamų ir grėbiamų Slm. Klojiman prìvežė bulbų Krs. Rateliais gi kad prìvežta mėšlo Kp. Malkos dabar privèš an žiemos LzŽ. Aš rytoj privèšu smėlio, kiek dar trūks Lk. Tiek gyvuolių prìvežė, ka niekas nevalioja pjaut Jrb. Katras pigesnis [arklys], mainydavai, pirkdavai: čigonai tie privèždavai daugybes Mšk. Prìvežta uogų baisiausia, pilnas turgus Klt. In turgo prìveža tų vyžų kiek nori Šlčn. Šventas Jonas, Kazimieras – Kamajuos kad privèždavo ratų, šėpų, viso, kas tik yr Rk. Liuob privèš, jau ka jomarkas būs, i tat pardavos jau juo geresnius daiktus Jdr. Silkės buvo iš Žvedijos (Švedijos) privežtà bačkoms Vž. Krūsnis prìvežta apsiavimo [parduotuvėje] Klt. Labai daug kruopų buvo privẽžę – apsipirko žmonys Mžš. To pieno privèš iš visų, iš kelių kaimų Sd. Vardo dieną prìveža skarikių, drabužių – tik rėdykis! Jd. Atvažiavo sesuo atslankyt iš Amerikos, prìvežė dovanų Žl. Būdavo visokių kinų prìveža, oi, susirenka [žiūrėti] iš visų kampų Šmn. | prk.: Ir buvo kiek vargo anas privẽžęs Ad. ^ Vežė rūmui, prìvežė gryčiai JT228.

privežtinaĩ adv. NdŽ. | refl. tr. N, NdŽ: Šiaudų prisìvežiau dvejiem metam Klt. Prisìvežiau rąstų, padėjau pamatą, pabudavojau trobą LKT112 (Klm). Kokių medžių ans visokių prisìvežas Akm. O jeigu pradėjo rytoj lyt, jeigu aš šieno prisìvežiau, tai aš galiu megzt bent čielą parą Kp. Ragana nekantanta, kad visa ko prisìvežė (ps.) Mlk. ║ daug atkelti, prikelti (gyventi): Čia daugiausia prìvežta naujų [žmonių], senųjų mažai bėr Skp. Ãny (rusai) prìvežta iš Rasiejaus Nmč. Vasarą prìveža vaikų – judam krutam, žiemą vieni, ramybė Krš.

2. NdŽ pripildyti ką vežant: Stoty buvom buvom, kol prìvežė pilną [e]šaloną, pririnko, tada jau išvežė [Sibiran] Kp. | refl. NdŽ. 3. Q648, N, K, LL24,155, Š, NdŽ, KŽ, DŽ¹ arti, iki vietos atvežti: Tegu prìveža lig namų tas knygas Kdn. Daugiaus tas senelis jį privežęs prie to dvaro Sln. 4. priplukdyti prie ko: Privežu, pritraukiu pri kranto laivą R21, MŽ27. Mudu su valčia nulėkėva, prìvežėva prie krašto [išvirtusius iš valties] Pžrl. 5. R21, MŽ27, Rtr, KŽ, Rsn atvežti, atvežant patiekti, pristatyti: Mes pãts turiam gerų bulvių įsiveist, Genutė ir neprivèš Jrb. Aš vis turėjau privèžt maistą Pgg. 6. suspėti atvežti, dar laiku atvežti: Gerai, ka besuspėjo kunigą privèžti Slnt. Taip staiga mirė, kad nė kunigo neprìvežė NdŽ. Ne prie mūsų priklausė [ligonis], vežė ir neprìvežė (mirė) Pv. 7. įstengti kiekvieną kartą nuvežti: Teko ir pėstiem eit [mokyklon], negi visada privèš Svn. \ vežti; antvežti; apvežti; atvežti; davežti; įvežti; išvežti; paišvežti; nuvežti; panuvežti; pavežti; padvežti; parvežti; paparsivežti; pervežti; pievežti; pravežti; privežti; paprivežti; papaprisivežti; razvežti; parazvežti; suvežti; pasuvežti; papasusivežti; užvežti